Roko II-III-ių metų nuotraukų albumas

Jau prieš kelis metus, kai dar "nepažinojau" skrebinimo, atsispausdinau krūvą nuotraukų ir buvau pasiryžusi jas sutvarkyti, t.y. suklijuoti į albumą. Tačiau vis tęsiau laiką... Neveltui... Atradau skrebinimą, t.y. būdą išsaugoti prisiminimus! Pirmas, maloniausias darbas, buvo skrebinimo priemonių pirkimas. Antras - Roko pirmųjų metų albumas. Į šį albumą sugulė Roko antrųjų ir trečiųjų metų nuotraukos.

... nuotraukų albumas... 

Albumui panaudojau lenkišką albumą su įmautėmis (Rokas jį gavo dovanų per savo krikštynas), tačiau jis neatpažįstamai pasikeitė: albumą aptraukiau audiniu, ant viršelio - Roko krikštamotės dovanotas rėmelis, kurį jis kartą netyčia sulaužė. Nors buvo daug diskusijų - ar rėmelį klijuoti ant šio albumo ar ne, nugalėjo sentimentai: rėmelis, kelis metus puošęs Roko kambarį, buvo tvirtai priklijuotas prie šio albumo viršelio :) Įmautes išplėšiau, nuotraukas suklijavau, panaudodama dvipusius lipdukus ir minimaliai dekoravau kiekvieną nuotraukų albumo puslapį skrebinimo priemonėmis.

Pabaiga!!!

Pagaliau pagaliau pagaliau! Pabaigiau pildyti Roko pirmųjų metų albumą!

Pabaigiau prieš porą savaičių, tik vis neprisiruošdavau parodyti nuotraukų...

Prisipažinsiu, po tokio skrebukų maratono, paskutinieji dėliojosi sunkokai, bet per daug savęs ir nespaudžiau - džiaugiausi, kad į albumą gula paskutinės nuotraukos ir istorijos, atkartojau spalvas, kurios man priminė praėjusius įvykius, o dėl schemų ar detalių nepriekaištingumo nebesukau galvos :)

Dabar liko pabaigti tik kelis priešlapius bei kelias detales. Bet tai jau mažmožiai, susidėliosiantys vėliau...

Albume buvo keturi priešlapiai su spalvotomis žvaigždutėmis. Jie bus tarsi įžanga į albumą - metukai suskirstyti ketvirčiais, o kiekviename puslapyje kelios nuotraukos, kurios nepateko į albumą ir istorijos - koknrečios, pasakojančios apie tai, kas užfiksuota nuotraukose, arba tiesiog pasiekimai, nuotaikos ir prisiminimai. Konkrečiai po šio puslapio kalendoriaus lapukais, vokelyje bus paslėpta ilgaaaaaaaaa net kelių puslapių Roko gimimo istorija... :D Ją aš užfiksavau iškart po gimdymo, ten daug smulkmenų ir prisiminimų - įdomu dabar paskaityti :)

Pildydama Roko albumą, labai ribojau save, stengdamasi nedėti iškilių detalių ir naudoti kuo mažiau popierių - albumas gavosi ne toks jau storas :) Maniau, kad jis net ir su lėkštomis priemonėmis gausis dvigubai storesnis :D

Rudeniški puslapiai

Kitokie - rudeniški puslapiai:

Šis - tiesiog nuotraukų koliažas, pagrindui naudoti popieriaus likučiai:

Pildau albumą toliau...

"Varikliukas" ir "Universiteto suole"

Šiandien ir vėl netuščiomis - su dviems naujais puslapiukais. Taip gera skrebinti...

Skiautinukas ir PL puslapiukas

Roko albumą papildžiau dar dviems skrebukais: skiautinukas "Saldus miegelis: ir kitos miego istorijos" bei puslapiukas apie išvyką, kuris padarytas PL stiliumi.

Skiautinukas:

Išvyka:

Paslėpti tagiukai su nuotraukomis ir aprašymu:

Zoologijos sode

Vakar, bedėliojant šį skrebuką, susidūriau su daug sutapimų. Apie viską nuo pradžių...

Prieš pradėdama skrebinti, panaršiau internete, peržiūrėjau dienos naujienas. Netyčia radau straipsnį apie Irmą Peredne. Perskaičiau jį. Ir susimąsčiau... Būtent šis straipsnis mane ir atvedė į skrebą. Prieš kelis metus, užsibrėžiau pagaliau suklijuoti pirmagimio Roko pirmų metų nuotraukas į atskirą albumą. Draugės pamėtėta idėja apie rankų darbo albumus, privertė mane prisėsti prie kompiuterio - ieškojau informacijos kaip galėtų atrodyti toks albumas ir kiek jis kainuotų. Žiūrėjau į įvairius skrebukus ir man sąlo širdis - man taip patiko šis nuotraukų išsaugojimo būdas. Ypač patiko Irmos darbai. Minėtame straipsnyje gavau atsakymus - Irma nepriima užsakymų (buvo kilusi mintis jos prašyti sukurti albumą Rokui; dar vėliau sužinojau, kad ji gyvena JAV :) ), svetimo žmogaus sukurtas tavo šeimos skrebukas bus bedvasis, kad ir koks gražus jis bebūtų. Tai padrąsino išbandyti save skrebe, tuo labiau po patirų skaudžių gyvenimo įvykių (mamos mirties). Norėjau savo vaikams palikti ne tik nuotraukas, tačiau ir istorijas, savo rankų prisilietimą, jausmą... Vakar perskaičius šį straipsnį dar kartą, susidūriau su kaltės jausmu - šiuo metu einu lengvesniu keliu: "nebeišjaučiu" skrebukų. Negaliu pasakyti, kad juos darau atmestinai, tačiau jie man dėliojasi lengviau, paprasčiau; nebesistengiu kiekviename skrebuke "paslėpti minties".

Dėliodama šį skrebuką turėjau du pasirinkimus - ar jį padaryti paprastą, žaismingą, modernų (kaip visi pastarieji) ar įkvėpti skrebuką jausmu. Vis gi, paveikta Irmos ir kaltės jausmo, panaudojau naujus Indigo Blu štampus apie gamtą, kurie man labai patinka, tačiau pirkdama nemąsčiau jų naudoti vaikų albume, nes jie atrodė "per rimti". Mąsčiau ar teisinga panaudoti štampo žodžius šiame skrebuke apie zoo sodą - kur čia gamtos grožis, kai gyvūnai vargsta uždaryti ankštuose voljeruose. Bet vis gi, tikslas dėl kurio mes tąkart važiavome į zoologijos sodą - pažindinti vaiką su gamta nuo kūdikystės, mokyti užjausti mažesnį, supažindinti ne tik su Lietuvoje gyvenančiais gyvūnais. Į zoologijos sodą iki šiol važiuojame bent po du kartus per metus - vaikams ten niekada nebūna nuobodu.

Ir vėl Irma... :D Pradėdama šį skrebuką, nekėliau sau užduoties parengti konkursinį skrebuką. Netikėtai sugalvojau šiame skrebuke panaudoti servetėlę, kaip trafaretą. Ši mintis atėjo labai netikėtai. Tad mintis, kad trafaretas čia labai tiktų, be galo nudžiugino - gi Irma rengia konkursą, kuriame reikia panaudoti trafaretą, tačiau skrebindama vis dar abejojau - ar konkursas nebus pasibaigę, ar jis vis dar vyksta... Pasirodo, spėjau - konkursas baigiasi tik rytoj :)

Visi sutapimai, patys vedė į Irmos konkursą. Tad jame ir dalyvauju :)

Rokas

Naujas skrebukas apie mano gražuolį <3

Nauji puslapiai

Ilgai kankinausi - labai norėjau skrebinti, bet neturėjau laiko. Tačiau nusprendžiau, kad geriau imti ir patenkinti savo poreikį, nei nuolat ape tai galvoti, kas vis neleistų susikaupti ir dirbti savus darbus. Susiklosčius palankioms/nepalankioms aplinkybėms - peršalus mažajam ir pačiai, ėmiausi darbų: mažasis gavo žirkles ir paprasto popieriaus karpymui, o tuo tarpu aš galėjau paskrebinti :D

Vis gi tikslas buvo, ne dėti pastangas sukuriant sau itin patinkantį grožį, o tiesiog laisvai paskrebinti, greitai sumesti popieriukus ir nuotraukas, taip sutrumpinant likusių tuščių Roko albumo puslapių sąrašiuką (o liko jų ne taip jau daug - 14 :) ). Vakar "sumečiau" du puslapiukus, tikrai maniau, kad pavyks suskrebinti ir trečią, bet įstrigau su per didelėmis nuotraukomis... Apie tai vėliau...

Pirmasis itin greitas sumestinukas iš vasaros atostogų:

Antrasis taip pat iš tos pačios vasaros:

Va, ties šiuo puslapiu strigau - nuotraukų turėjau daug (o norėjosi išryškinti tik vieną) ir, kaip tyčia, visos jos buvo didelės (nežinau, kaip čia apsižioplinau jas begamindama). Iš pradžių mąsčiau apie koliažą, tačiau jis man nelabai dėliojosi. Šiandien gimė štai toks puslapiukas (dar viena paslėpta nuotrauka yra ant tagiuko "Vintage notions"), kuriame tilpo ir visas mano norėtas papasakoti tekstas:

Vasara tęsiasi

Kai už lango šilta, skrebinti vasaros nuotraukas atrodo pats laikas (nesvarbu, kad vėluoju 4 metus :D ). Kaip tik vakar, gana netyčia, vyrui išsitraukus video kamerą, peržiūrėjom įrašus - ech kaip malonu žiūrėti į savo leliukus vaikus :D Ir ši vasara užfiksuota :)

Pirmasis skrebukas - tiesiog prisiminimai. Čia aprašyta kaip mes praleidome visas atostogas.

Antrasis skrebukas - pasakojimas apie tai, kaip mes Roką lengvai užmigdydavome romantiškai pasivaikščioję jūros pakrante besileidžiant saulei. Praleidome tikrai nuostabų laiką...

Vasaros atostogos!!!

Pagaliau! Pagaliau pagaliau!!! Atostogos! Atostogos?  Dar neprasideda atostogos... Atvirkščiau - poryt po daugiau nei keturių metų pertraukos grįžtu į darbą :D

Bet pagaliau "dasikasiau" iki gražiausiais prisiminimais tapusių nuotraukų - vasaros atostogų, praleistų Šventojoje. Tą laiką vis prilyginu šeimos medaus mėnesiui. Nuo tos vasaros įsigalėjo ir viena mūsų šeimos tradicija - savaitę praleisti Šventojoje, užmirštant visas žemiškas problemas ir mėgaujantis visais malonumais ir buvimu kartu <3

Šioms atostogoms esu skyrusi penkis puslapius - šiandien parodysiu pirmąjį, įvadinį. Vos pradėjusi Roko albumą, vis svajojau, mąsčiau kaip šį puslapį skrebinsiu... Buvo įvairių minčių, bet pamačius scrapping.lt tradicinio skrebuko konkursą, supratau, kad vis dėl to šis puslapis bus burbuliuotas :) Man labai patinka burbulai - esu  ir burbuliuotą skrebuką padariusi; nuo tada vis mąsčiau, kad dar noriu grįžti prie burbulų. Ir štai pasitaikė puiki proga - su skrebuku dalyvauju konkurse.

Ir redaguota versija :DDD
Vis man kažko trūko - po pusvalandžio pridėjau štampus, po poros valandų drebančia ranka (tai gerai matosi) užrašiau užrašus. Tikiuosi šis variantas nebesikeis, nes širdimi jaučiu, kad jau viską, ką norėjau šiuo skrebuku pasakyti, užfiksavau (yra ne tik nuotraukos, bet ir pagrindinės senetencijos) :D

Krikštynos

Artėja krikštynų sezonas... Prieš keturis metus ir mes išgyvenome šią karštligę, kurią vainikavo jauki mažo berniuko krikšto šventė.

Keturi skrebukai viena tema - "Krikštynos". Naudotos technikos - embosinimas karštu fenu, popieriaus embosinimas ir net dekupažas :D

Paskutinio skrebuko schemą padiktavo prieš metus organizuotas scrapping.lt konkursas. Truputį atsilieku nuo gyvenimo ritmo... :D Bet neprarandu vilties pasivyti šią dieną :D

O štai taip Rokas atrodo šiandien :)

Skiautinukas

Šio mano puslapiuko įkvėpėja - Puškis, kuri kartas nuo karto mėgsta padaryti tokius skiautinukus. Jokia tema nesusijusioms nuotraukoms tokia schemutė (ar jos nebuvimas) man pasirodė priimtiniausia :)

Ir štai aš sėdžiu!

Rokas buvo tinginukas - ilgai nenorėjo sėdėti. Prireikė net mankštelių. Apie tai ir skrebukas "Ir štai... Aš sėdžiu!".

Paslėptos nuotraukos:

Ech... Ir vėl skrebinimas...

Pagaliau vėl galėjau prisiliesti prie savo popieriukų :) Bet atsiradus laisvo laiko, kurį galėjau skirti skrebinimui, vėl apniko baimės - nemokėsiu, neišeis, nėra įkvėpimo... Tačiau nugalėjau save - svarbu daryti, o klaidas galima paslėpti arba paversti privalumais (to mane išmokė skrebukės :) ). Taigi, suėmiau save į rankas ir mėgavausi skrebinimu... :)

Štai rezultatai - nauji Roko albumo puslapiai.

"Slėpynės"

"Tėčio meilė"

Pavadinimo nesisekė gražiai išdėlioti - yra kaip yra. Bet išpildžiau savo svajonę - berniukiškame skrebuke naudoti rožinę spalvą :)

Ir paslėptos nuotraukos, kurios netiko į spalvinę gamą. Etiketėje tėtis surašys savo memuarus - pats pasisiūlė :) Džiaugiuosi, nes tai savotiškas mano darbo pripažinimas :)

"Išvyka prie Dubysos upės"

Nuotraukas šiam puslapiui pasigaminau kelis kartus :D Nenorėjau jų išmesti ar kažkur užkišti, todėl visas sudėjau į štai tokį koliažą.

Pižaminė pusės metukų šventė

Šis puslapiukas dėliojosi labai sunkiai, bet kad vėl neužstrigčiau ir nenumesčiau viso albumo pildymo, prisiverčiau jį užbaigti.

Bėgu dėlioti kito skrebuko. Tikiuosi šįkart man tai seksis lengviau ir vėl atgausiu įkvėpimą :)

Nauji puslapiai

Nieko nelaukdama pristatau pačius naujausius albumo puslapius. Jie įkvėpti kilusių diskusijų (kurias pati pradėjau :D ) bei Ania-Maria ir Puškio darbų. Ačiū joms ir Puškiui atskirai už konsultacijas ;)

Pirmasis darbelis "Augu!" dalyvauja Scrapping.lt organizuojamame tradicinio skrebuko konkurse.

 

Konkurso užduoties schema:

Kiti Roko albumo puslapiai:

Nauji ir seniau daryti puslapiai

Su Roko albumu sunkiai judėjau į priekį, bet kelis puslapius buvau padariusi, tik neprisiruošiau nufotografuoti. Štai jie:

Rokaitis (taip mes jį vadindavome kai buvo mažas :) )

Kas pusryčiams?

Velykos (pirmoji kelionė pas močiutes ir promočiutes)

Viščiukas - tai tagiukas, po kuriuo slepiasi įrašas ir miegančio Roko nuotrauka, fotografuota mašinoje, važiuojant namo).

Šeima

Šis darbelis ilgokai gulėjo ant stalo ir niekaip nerasdavau jam įkvėpimo. Greičiausiai kaltos nuotraukos (negi kaltinsi save :D ) - tamsios, fonas baisus. Bet nieko jau čia nepadarysi - dauguma Roko nuotraukų tokių, ypač "namudinių". Bandžiau derinti spalvas prie nuotraukoje esančių: rezultatas - skrebukas "antique" stiliaus. Nesakau, kad man jis nepatinka - patinka ir net labai, bet vaiko albumui norisi spalvų ir žaismo. Vakar supykau - jau eidama prie skrebuko mąsčiau: "Dedu geltoną spalvą ir užbaigiu ŠIANDIEN". Taip padariau...

Skrebuke panaudojau didmiesčio štampukus bei raktus - tai simboliška: mes šeimą sukūrėme viename didžiausių Lietuvos miestų, nors abu su vyru esame kilę iš Žemaitijos :)

Toliau ir vėl laukia "namudinės"nuotraukos... Ech... Bet vaikas gražus jose <3 :D Tikiuosi ir toliau judėsiu į priekį su albumu... Gi laukia jau ir naujas albumas - mažėlio... :D