2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Pirmasis tikras skrebukas

Su šiuo skrebuku noriu sudalyvauti savo pirmajame konkursėlyje "Mainų ratas". Ne dėl dovanų, ne dėl laimėjimų... Dėl to, jog paskelbta tema negalėjau neskrebinti. Viena iš svarbiausių priežasčių pastūmėjusių mane skrebinimui - noras pasigaminti mielų prisiminimų apie savo geriausią draugę, kurios netekau šių metų pradžioje... Prisiminimų apie MAMĄ. Mano mama buvo aistringa skiautininkė, todėl net šiurpuliukai perėjo per nugarą, sužinojus konkurso temą... Tiesa, tik jį paskelbus, suabejojau, ar jau laikas, ar būsiu pajėgi sukurti mano širdžiai mielą skrebuką, ar turiu tiek patirties... Bet išdrįsau... Ir štai vakar vakare (tiksliau naktį), kai mano vaikai miegojo, gimė mano pirmas tikras skrebukas "Tarsi ant senelės rankų". Nuotraukoje mano mažasis, miegantis ant senelės lovos, ant jos šiltų rankų išglostyto užtiesalo. 5 dienos po jos mirties... 1 diena po jos laidotuvių... Mano mažajam 1 mėnuo ir 6 dienos.




Tarsi ant senelės rankų

... nors tavęs nebėra, tavo rūpestingų rankų palytėti siuviniai glosto mus visus... kuriuos tu taip mylėjai... kurių nespėjai pažinti...


user posted image

Mamos skiautinių atsikartojančios detalės - gėlytės, ant kurių užrašiau "You&Me - Love" su mintimi apie mūsų stiprią abipusę meilę viena kitai.

user posted image

Džiaugiuosi, kad konkursas pastūmėjo mane pasigaminti pirmą skrebuką, kuris artėjant šventėms (vaikų gimtadieniams, Kalėdoms), papuoš mūsų sienas, ir taip jausiu jos buvimą šalia.

Tikiuosi, kad vėliau skrebukas pasipildys dar keliomis detalėmis - mamos rankų padarytais skiautinių ruošinukais, nes kiek pamenu, lyg buvo jų kažkur, ir netgi iš užtiesale panaudotų medžiagyčių.

6 komentarai:

  1. Likau sujaudinta tavo istorijos! Kokia netektis...bijau ir aš tai kažkada patirti.

    Bet koks mielas pirmas darbas, smagu kad galėjau pastumeti suskrebinti ir net bloga susikurti! Skiautiniuku rastas koks gražus!

    Dekui kad dalyvauji ir didele užuojauta tau...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Uzjauciu del netekties ir dziaugiuosi, kad prikelei nuostabius prisminimus.
    Sekemes!
    Knopkiniukai

    AtsakytiPanaikinti
  3. nuoširdžiai užjaučiu netekus mamos...
    o skrebukas išties labai šiltas ir mielas

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiukas, mergytės :*

    Dalijablog, nebijok - tiesiog išnaudok kiekvieną minutę ;) Kad ir dabar - imk ir paskambink tam/tai, apie kurį,-ią galvoji ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Uzuojauta...net neisivaizduoju kaip skaudu butu prarasti mama.
    Dziaugiuosi kad atradai skreba ir kad isikurei naujuose namuciuose pasidalinti su mumis savo darbais.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ech, ašaros bėga ;( Užuojauta ir laikykis.

    Puikus skrebukas ir įamžinimas. Šaunuolė, sveikinu su gražia pradžia ;)

    AtsakytiPanaikinti