2011 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Pirmosios atvirutės ir dovanų kortelės

Šventės įsuko į savo ratą. Bepakuojant dovanas, prireikė dovanų kortelės. Ji gimė sunkokai, nors yra itin paprasta... :D Štai ji.


Reikėjo ir atvirutės mažam berniukui, gimusiam per šventes, bet mąstant kaip ją padaryti, gimė štai tokia atvirutė mylimai draugei, kuri savo tikruosius namučius pasieks jau po žiemos švenčių.

Na, o štai ir žydra atvirutė "Baby"


Pakeliui gimė ir dar viena atvirutė, kurią kūriau savo mažajam berniukui pirmojo gimtadienio proga. Bet trūksta žydros spalvos, trūksta širdelių :D Mąstau, jog šita atvirutė pasieks mano kitą sūnelį, gyvenantį už jūrų marių, mano krikštasūnį, tik skaičiuką reikės pakeisti kitu, didesniu :)



Patiko man kurti atvirutes :)

2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Ir vėl dovanos

Dar vienas saldainiukas :)

Pirmasis tikras skrebukas

Su šiuo skrebuku noriu sudalyvauti savo pirmajame konkursėlyje "Mainų ratas". Ne dėl dovanų, ne dėl laimėjimų... Dėl to, jog paskelbta tema negalėjau neskrebinti. Viena iš svarbiausių priežasčių pastūmėjusių mane skrebinimui - noras pasigaminti mielų prisiminimų apie savo geriausią draugę, kurios netekau šių metų pradžioje... Prisiminimų apie MAMĄ. Mano mama buvo aistringa skiautininkė, todėl net šiurpuliukai perėjo per nugarą, sužinojus konkurso temą... Tiesa, tik jį paskelbus, suabejojau, ar jau laikas, ar būsiu pajėgi sukurti mano širdžiai mielą skrebuką, ar turiu tiek patirties... Bet išdrįsau... Ir štai vakar vakare (tiksliau naktį), kai mano vaikai miegojo, gimė mano pirmas tikras skrebukas "Tarsi ant senelės rankų". Nuotraukoje mano mažasis, miegantis ant senelės lovos, ant jos šiltų rankų išglostyto užtiesalo. 5 dienos po jos mirties... 1 diena po jos laidotuvių... Mano mažajam 1 mėnuo ir 6 dienos.




Tarsi ant senelės rankų

... nors tavęs nebėra, tavo rūpestingų rankų palytėti siuviniai glosto mus visus... kuriuos tu taip mylėjai... kurių nespėjai pažinti...


user posted image

Mamos skiautinių atsikartojančios detalės - gėlytės, ant kurių užrašiau "You&Me - Love" su mintimi apie mūsų stiprią abipusę meilę viena kitai.

user posted image

Džiaugiuosi, kad konkursas pastūmėjo mane pasigaminti pirmą skrebuką, kuris artėjant šventėms (vaikų gimtadieniams, Kalėdoms), papuoš mūsų sienas, ir taip jausiu jos buvimą šalia.

Tikiuosi, kad vėliau skrebukas pasipildys dar keliomis detalėmis - mamos rankų padarytais skiautinių ruošinukais, nes kiek pamenu, lyg buvo jų kažkur, ir netgi iš užtiesale panaudotų medžiagyčių.

Roko albumo titulis lapas

Kurį laiką visos įsigytos skrebinimo priemonės gulėjo nenaudojamos... Vis trūko tai šio, tai ano... Net kai mane buvo pasiekę visi pirkinukai, kažkodėl bijojau pradėti skrebinti - gal todėl, kad nusivilsiu, jog man visai neišeina skrebinti, gal todėl, jog padarysiu klaidų ir vėliau žiūrėdama į albumą, galvosiu, kad galėjau padaryti geriau (o taip tikrai bus!).

Išdrįsau... Nereikalavau iš savęs daug, tiesiog mintyse save raminau, kad jei nesiseks, suklijuosiu kelis lipdukus ir tiek - vis bus gražiau, nei paprastas albumas :D


Ir štai mano pirmas darbelis - titulinis lapas mūsų laukto pirmagimio "Vienerių metukų" albume.



Pradžių pradžia

Nuo ko viskas prasidėjo?... Ech, sunkus klausimas. Gal nuo to, jog mane nuolatos žavėjo panašūs dalykai... Gal dėl to, jog atėjo laikas sutvarkyti mano didžiojo sūnelio pirmąjį nuotraukų albumą (bandžiau photoshop'ą,  bet buvo ankšta prisiminimams)... Gal dėl to, jog bijojau prarasti dalį svarbių prisiminimų... Gal dėl to, jog manau, kad tai būtų pats tinkamiausias būdas pabūti su savo mintimis, pabūti su tais, kurių nebėra, išsaugoti brangius prisiminimus ir taip atrasti sielos ramybę...

Bet vis gi, ryžtis skrebinti padėjo viena žinutė :D Pasireiškė žmogiška vartotojiška prigimtis :D Prasidėjo nuo akcijų... :D Kurį laiką laukiau postūmio skrebinimui. Mane jis taip žavėjo, bet nesupratau "su kuo skrebas valgomas" - kaip įmanoma padaryti tokius grožius, kur ieškoti priemonių, kokios jos. Ir štai, vieną dieną perskaitau apie tą, jau minėtą, akciją. Naršau internetinėje parduotuvėje... Ir tai gražu, ir tai tiktų į sūnaus albumą, ir anas daikčiukas mielas... Susikraunu krepšelį... Puolu naršyti ir kitose parduotuvėse... Naktimis sapnuojasi skrebo priemonės... Nekantriai laukiu siuntinių... Susižavėjimo kupinu žvilgsniu vartau savo pirkinius (net ir vyrui patiko - mačiau iš jo žvilgsnio :D)... Taip skrebas mane įtraukė į savo pinkles. Vėliau juokiausi, kad prieš nepilną savaitę pagailėjau pinigų naujai striukei ir šaliui, o va apsisukus išleidau beveik dvigubai daugiau skrebui, kurį tik pradedu pažinti... O kiek daug dar norisi įsigyti, kiek daug, atrodo, būtinų dalykų dar reikia...

Mano savartynėlis