Darbingas savaitgalis

Šį savaitgalį praleidau ne veltui... :) Dėliojau savo popieriukus, klijavau savo mėgiamus karoliukus ir žemiau pateikiu savo darbo rezultatus :) Beje, manau, kad ateityje kai kuriuos puslapiukus dar pagražinsiu štampuotais elementais - kol kas neturiu nei štampukų, nei rašaliukų, nei dažų, nei "padorių" skylamušių... Viskas bus ateity... Net apie kirtimo mašinėlės įsigijimą mąstau - tai reiškia, kad skrebinimas mane pagavo ir greitai nebepaleis... :D

Istorinė diena - Big Day. Stebuklingas ir įsimintinas mūsų pirmagimio gimimas, išliksiantis mums abiems su vyru visam gyvenimui.
Šis puslapis mažiau vaikiškas - pasirinkau popierių lyg seno laikraščio iškarpas. Kažkada, kai Rokas vartys albumą, jam atrodys, kad tai įvyko kažkada labai labai senai... Tarsi noriu nukelti į praeitį su įsimintinais, mūsų šeimos istorija tapusiais, prisiminimais...

Ištraukiamas tekstas

It's a boy - Rokas. Tikiuosi, Alikante nepyksi, kad panaudojau tavo nuostabų tekstą apie laimę... :)
Paslėptame tekste aprašau juokingą istoriją, kai mes su vyru atsigavę po nuostabaus gimimo stebuklo ir besidžiaugdami savo vaiku suabejojome - "ar tikrai berniukas? gal mums pasigirdo?", nes Rokas buvo apklostytas rožiniu pleduku ir ant spintelės gulėjo paruošta rožinė (!) rankytės apyrankė, o gerai pamenam, kai per pamokėles sakė, kad berniukams dedamos žydros, mergaitėms rožinės apyrankės... Bet greitai susivokusi, apčiupinėjau ant mano krūtinės vis dar miegantį nesuvystytą leliuką ir vyrui pranešiau - tikrai berniukas :D Pasirodo, žydrų apyrankių ligoninė buvo pritrūkusi... :D

Detalės:

Laimingas tėtis. Veltininis medis pasirinktas čia su mintimi apie giminės tąsą... Kadangi medis be lapų, teko jį papuošti karoliukais - lyg brangakmeniais, kurie tapatinami su mūsų neįkainojamu turtu - sūnumi.

Vieną puslapį praleidau (Grįžimas namo), nes nuotraukėlės nepadarytos.
Namie. Knopkute persegtas popieriukas, ant kurio pakabintas meškutis, tai lyg antklodėlė, kuria tarsi apklojau savo miegantį mažylį. Vėliau prie jos galbūt bus pritvirtintas tekstas apie tai, kaip jis saldžiai ir kietai įmigo grįžęs namo, nors ligoninėje buvo tikras verksniukas - ir namo nenorėjo važiuoti - iki paraudonavimo verkė rengiantis, nors rengtis jam patinka nuo pirmųjų gyvenimo dienų (netipinis vaikas :D ).
Pastebiu, kad man vis norisi albumą gražinti debesėliais - jau antras puslapis su jais :) Ir žvaigždutės labai žavi, nors bandau vengti... :D Bet ne su miegu sieju, o su mintimi "My star" - mano gyvenimo žvaigždutė :)

Detalės - medinės gėlytės, mano mėgiami karoliukai (kiekvieną puslapį galėčiau jais puošti :D ), padebesiuose skraidantys drugeliai, plastikinis lipdukas ir stiklinė širdelė.

Ačiū, kad apsilankėte ir nepatingėjote visko perskaityti ir peržiūrėti :)

My baby

Štai, pagaliau galėjau ir vėl prisėsti prie naujai atrasto hobio - skrebinimo... Bet nesijaučiu patenkinusi savęs - norisi dar dar dar dar dar...... Tikiuosi, kad šįvakar man pavyks sumesti dar vieną skrebuką, skirtą pirmagimio albumui...

O dabar pristatau antrąjį Roko albumo puslapį, kalbantį apie mano pirmąjį nėštumą ir šypseną keliančius prisiminimus, kai skubėjusi pas gydytoją pirmajam išsamiam echoskopui ir tikėjusis sužinoti vaikelio lytį, ekrane išvydau savo miegantį pirmagimį ir................... jo atsuktą užpakaliuką... :D Nors važiuojant pas gydytoją jis tikrai kuitėsi pilvelyje :DDD Žinoma, lyties nepavyko sužinoti.......... Iki pat gimdymo dienos! :D

Detalės:

Paslaptingasis knopkiniukų saldainiukas

Valio! Valio!! Valioooo!!!

Pagaliau gavau taip ilgai lauktą paslaptingąjį knopkiniukų giveaway saldainiuką!

Ačiū, tau brangioji, už dovanas, vargą ir rūpestį! Gėlytė iš vis fantastiška <3

Seku seku pasaką...

Švenčių įkarštyje (man jos tęsiasi iki sausio vidurio) teko greitai suskrebinti vieną darbelį. Neturėjau nė vienos idėjos nuo ko pradėti. O laiko buvo mažai - vos keletas valandų, per kurias reikėjo ne tik paskrebinti, bet ir dovanas supakuoti... :)

Šiek tiek istorijos... Mano mylimos mamytės (amžiną jai atilsį) paskutinis pobūvis buvo anūko Christijan (mano krikštasūnio) krikštynos. Per jas buvau paruošusi korteles-pažadus. Mama išsitraukė pažadą: "Nupirksiu pačią storiausią pasakų knygelę". Aš net nusijuokiau - lyg jai duota, nes pačia vertingiausia dovana ji laikydavo knygą :) Ir sėsdama ji tvirtai su džiugesiu pasakė: "Tikrai nupirksiu!". Deja, nespėjo.... :( Ir kaip krikšto mama, ir kaip mamos geriausia draugė, šį pažadą aš prisiėmiau sau.

Kadangi ne visos storiausios pasakų knygelės kartu yra ir įdomios, išrinkau, savo nuomone, tinkamiausią knygą "Gražiausias Anderseno pasakas", kurias turėjom ir mes su broliu, kurias turi ir mano berniukai. Titulinį papuošiau štai taip:

Beskrebinant kilo idėja panaudoti sagą (parsivežtą iš mamos namų), nes pamaniau, kad gal pavyks sudalyvauti mainų rate. Bet šįkart nespėjau... :)