2012 m. birželio 29 d., penktadienis

Padėkos dovanėlė


Padėkos maišelis kolegai :) Laisvo stiliaus, ne "fabrikinis", nes nereikėjo išlaikyti ofcialumo :)

"Pelėdžiuko" saldumynai



Darželyje mano sūnus lanko "pelėdžiukų" grupę. Rytoj paskutinė diena prieš atostogas. Ta proga "pelėdžiukas" savo auklytes ir šeimininkutę pasveikins ne tik gėlytėmis, bet padovanos ir saldų atokvėpį prie kavos puodelio juo besirūpinusioms auklėtojoms.

2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

Mūsų tėčiui

Dovanėlė mūsų tėčiui - gaminta visų trijų pastangomis.

Mažųjų "gamyba": rankyčių štampukai, pirštų antspaudukai (juodi didžiojo, šviesūs - mažėlio), didžiojo ranka rašyti, bet mano vedžioti užrašai (kurie nuotraukoje nelabai matosi :) ): "Mes tave labai mylime!!! Tu pats geriausias tėtis!" ir dičkio "aprašinėti" krašteliai :)


2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

Atvirukai Tėvo dienos proga

 Šventės artėja... Jau savaitgalį sveikinsime savo tėčius ir dėkosime jiems už tai, jog JIE YRA...

Pristatau porą atvirukų - savo tėčiui ir uošviui.

Netradicinis atvirukas tėčiui, kurį vaikystėje vadinau "teveliuku". Nuotraukoje užfiksuotas vienas iš mūsų artimų momentų - buvau tėčio dukrelė, kurią jis labai mylėjo. Norėjosi net ir atviruką pavadinti "Artimi... Tolimi...", bet neužtekau vietos idėjai - "nors mus ir skiria atstumas, nors negalime susitikti kasdien, mes esame artimi - kaip mano vaikystėje...".


Atvirukas uošviui, kuris yra nuostabus tėtis ir senelis mano vaikams.


Su pastaruoju atviruku dalyvauju ir mainų rato konkurse, kurio tema "Muzika". Juk svarbu ne laimėti, o dalyvauti :)


2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Šeima


Šis darbelis ilgokai gulėjo ant stalo ir niekaip nerasdavau jam įkvėpimo. Greičiausiai kaltos nuotraukos (negi kaltinsi save :D ) - tamsios, fonas baisus. Bet nieko jau čia nepadarysi - dauguma Roko nuotraukų tokių, ypač "namudinių". Bandžiau derinti spalvas prie nuotraukoje esančių: rezultatas - skrebukas "antique" stiliaus. Nesakau, kad man jis nepatinka - patinka ir net labai, bet vaiko albumui norisi spalvų ir žaismo. Vakar supykau - jau eidama prie skrebuko mąsčiau: "Dedu geltoną spalvą ir užbaigiu ŠIANDIEN". Taip padariau...

Skrebuke panaudojau didmiesčio štampukus bei raktus - tai simboliška: mes šeimą sukūrėme viename didžiausių Lietuvos miestų, nors abu su vyru esame kilę iš Žemaitijos :)



Toliau ir vėl laukia "namudinės"nuotraukos... Ech... Bet vaikas gražus jose <3 :D Tikiuosi ir toliau judėsiu į priekį su albumu... Gi laukia jau ir naujas albumas - mažėlio... :D

2012 m. balandžio 28 d., šeštadienis

Senelė



Šio puslapio vizija gana greitai gimė galvoje, besirenkant detales bei popieriukus. Bet jį ilgai delsiau klijuoti, nes bijojau "nuvažiuoti į lankas", nes jis man labai svarbus. O ir nėra nerūpestingai vėjavaikiškas - tiek tema, tiek spalvos reikalavo atsakingesnio požiūrio į šį darbelį.

"How sweet is to be loved by you" - tai pagrindinė skrebuko mintis. Jais pradėtas ir aprašas Rokui apie senelę. Deja... To jis jau nebepatirs... Tai simbolizuoja krentančios snaigės iš užrašo. Be to, ir nuotrauka daryta per žiemos šventes - taigi snaigės net ir be gilesnės minties kaip ir turėtų būti darbe.

"Proud". Tik pamačiusi šį užrašą, iš karto žinojau, kad jis bus panaudotas darbelyje apie senelę. Nes mama taip didžiavosi savo pirmuoju anūku; ir nuotraukoje užfiksuotas jos pasididžiavimas, paslėptas veide.

"Experience life to the fullest. Love each other. Enjoy each new day." Tai žodžiai, lyg ir nereikalaujantys paaiškinimo, prabėgantys per visa darbelį, lyg laikinas mūsų pačių gyvenimas... Tik dar pridursiu - mama taip norėjo gyventi, ši eilutė puikiai apibūdintų jos palinkėjimą gyviesiems...


2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis

"Burbuliuotos" maudynės

Šiame skrebuke, Puškio patarimu, pabandžiau išlaisvinti save :) Tuo labiau, kad ir tema tinkama - vanduo, taškymasis. Dar ir "burbuliuotą" schemutę radau. Taigi ir vėl naujas darbelis - "Maudynės".


 Atverčiamoje knygutėje paslėptos kelios nuotraukos ir prisiminimai, įrašyti tagiuke.


Shemutė:


2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Kelionė namo!

Tai dar vienas Roko albumo puslapis - grįžimas namo po 5 dienų, praleistų ligoninėje. Buvome be galo laimingi, nors Rokui kažko nepatiko ši mintis :) Jis nuo pat gimimo mėgdavo persirenginėti, bet tąkart dedant mielą mažytę vilnonę kepurytę, kurią palikau prisiminimui, pradėjo prieštarauti - tik jis taip mokėjo prieštarauti - iki paraudonavimo rėkdamas šokdindavo naujai iškeptus tėvelius :D Jau po kelių dienų mes jį praminėme "ŠEFU" :DDD






Kaip visada laukiu komentarų ir pastabų. Ačiū!

P.S. Visas skrebukas baltame fone - iš šonų matosi kiti puslapiai.

2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

Tikra daugystė

Štai pagaliau vėl grįžau prie dičkio albumo. Vėl galiu skrebinti :)

Šis puslapis apie Roko "draugystę" su.... čiulptuku, pasakojantis kaip mūsų verksniukas pirmą kartą gavę čiulptuką iš karto nusiramino ir užmigo stipriai ranka jį apglėbęs, lyg saugodamas, kad niekas  neatimtų :D


Skrebukas gavosi man visai netikėtų spalvų, kurios mano nuomone labiau tinka mažėlio albumui. Bet dėliojosi dėliojosi ir susidėliojo šitaip - derinta prie Roko senelės (mano AA mamytės) siūtų lininių pataliukų.

2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Po ilgos pertraukos...

Ilgai negalėjau prisėsti prie savo naujai atrasto pomėgio - skrebinimo. Bet pagaliau intensyvūs darbai baigti, o ir mažos mergytės gimtadienis išaušo - tai buvo galimybė vėl bent trumpam panirti į savo popieriukų pasaulį <3

Iš visos širdies gamintas, nors paprastutis gelsvai rožinis atvirukas, taikytas prie dovanų maišelio. Tiek ant maišelio, tiek ant atvirutės drugeliai klijuoti ar 3D pagalvėlių.

2012 m. vasario 15 d., trečiadienis

40 priežasčių, kodėl tave myliu...

Štai mano dovana mylimam vyrui :) Paprastutė, bet pareikalavusi daug laiko, kurio man šiuo metu taip trūksta... Bet ko gi nepadarysi dėl mylimojo.

Labai džiaugiausi kampiniu užapvalintoju - teko užapvalinti virš 320 kampų :D Taigi buvau LABAI patenkinta, kad šitas daikčiukas yra mano skrebinimo įrankių krepšelyje :)
Taip pat likau sužavėta 3d dažais perliukams sukurti, iš kurių suformavau širdelę tituliniame lape.


P.S. Mūsų didysis berniukas net apsiverkė, jog jis negavo knygutės - dabar laukia "gimtadienio". Pasakiau, kad padarysiu jam knygutę su nuotraukomis - netiko, reikia knygutės su gėlytėmis :DDD

2012 m. vasario 9 d., ketvirtadienis

5 minutės

Štai ir naujas skrebukas. Gimęs rekordiškai greitai - per 5 minutes :DDD Bet... Jis turi paslaptį :DDD


Mano įkvėpėja Grikutė, kurios blog'e radau idėjų bei galimybių į skrebinimą pažvelgti kitu kampu - puikiai tinka skubančioms, kai taip norisi pasinerti į skrebinimo pasaulį ir atitrūkti nuo kasdieninių darbų bei rūpesčių, o laiko karpymams - trūksta... :)

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Pirmoji šypsena

Pasitaškom!.. Pabandom... Nes iš tikro tai tikrai smagu :) Tačiau jau bijau viską daryti drąsiai po nenusisekusio darbelio, kuris išmušė mane iš vėžių... Labai norėjau išbandyti dažus, tačiau pasirinkau baltą spalvą - mažai krentančią į akis. Ir taškiau minimaliai, nors esu išbandžiusi ir drąsesnius variantus, kurie man labai patiko - tiek eiga, tiek rezultatu :)

Šis mano skrebukas kalba apie pirmą vyresnėlio šypseną, kuri man buvo pakankamai netikėta ir sujaudino iki ašarų (viską aprašau tagiuke). Nors berniukams nepriimtina naudoti gėlyčių, tačiau čia išdrįsau jas "įsodinti". Dėliojau netgi drugelius, bet jau atrodė per daug saldu ir apkrauta :)



Ką naudojau? Štampukus (kurie su manimi draugauti nenori ir vis kliurzą nori pakišti...), Distress ink, su kuriais pasendinau pagrindo kraštą ir tagiuko kraštelius, akrilinius dažus pataškymui ir kalkinius žydrus dažiukus pavadinimo pagrindo paįvairinimui.

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Teplionė

Štai ir vėl man mano blog'e naujas darbelis - prisvilęs, nelabai vykęs, man nelabai patinkantis, bet JIS vis dėl to YRA :D

Ką naudojau? Išbandžiau štampukus, embosinimą, rašaliukus.
Pavadinimas embosintas, kalkiniais rašaliukais patepliota puslapio viršuje ir ant Corel auksinio popieriaus (beje, ten tepliojimas man patinka, nes sukuria sniego įspūdį, nors nuotraukoje tepliojimo nelabai matosi).


Na, niekaip negalėjau nurimti... Negalėjau žiūrėti į šį darbelį be graužaties, negalėjau imti ir užmiršti jo... Todėl užmigdžiusi vaikus ėmiau viską be gailesčio plėšyti. Perklijavau nuotraukas, paklijavau tamsesnių detalių, kurios padėtų įrėminti ir apibrėžti darbelį. Na, nepatinka iki galo jis man vis tiek...
Štai ką išspaudžiau...:

2012 m. sausio 23 d., pirmadienis

Darbingas savaitgalis

Šį savaitgalį praleidau ne veltui... :) Dėliojau savo popieriukus, klijavau savo mėgiamus karoliukus ir žemiau pateikiu savo darbo rezultatus :) Beje, manau, kad ateityje kai kuriuos puslapiukus dar pagražinsiu štampuotais elementais - kol kas neturiu nei štampukų, nei rašaliukų, nei dažų, nei "padorių" skylamušių... Viskas bus ateity... Net apie kirtimo mašinėlės įsigijimą mąstau - tai reiškia, kad skrebinimas mane pagavo ir greitai nebepaleis... :D

Istorinė diena - Big Day. Stebuklingas ir įsimintinas mūsų pirmagimio gimimas, išliksiantis mums abiems su vyru visam gyvenimui.
Šis puslapis mažiau vaikiškas - pasirinkau popierių lyg seno laikraščio iškarpas. Kažkada, kai Rokas vartys albumą, jam atrodys, kad tai įvyko kažkada labai labai senai... Tarsi noriu nukelti į praeitį su įsimintinais, mūsų šeimos istorija tapusiais, prisiminimais...


Ištraukiamas tekstas


It's a boy - Rokas. Tikiuosi, Alikante nepyksi, kad panaudojau tavo nuostabų tekstą apie laimę... :)
Paslėptame tekste aprašau juokingą istoriją, kai mes su vyru atsigavę po nuostabaus gimimo stebuklo ir besidžiaugdami savo vaiku suabejojome - "ar tikrai berniukas? gal mums pasigirdo?", nes Rokas buvo apklostytas rožiniu pleduku ir ant spintelės gulėjo paruošta rožinė (!) rankytės apyrankė, o gerai pamenam, kai per pamokėles sakė, kad berniukams dedamos žydros, mergaitėms rožinės apyrankės... Bet greitai susivokusi, apčiupinėjau ant mano krūtinės vis dar miegantį nesuvystytą leliuką ir vyrui pranešiau - tikrai berniukas :D Pasirodo, žydrų apyrankių ligoninė buvo pritrūkusi... :D

Detalės:



Laimingas tėtis. Veltininis medis pasirinktas čia su mintimi apie giminės tąsą... Kadangi medis be lapų, teko jį papuošti karoliukais - lyg brangakmeniais, kurie tapatinami su mūsų neįkainojamu turtu - sūnumi.


Vieną puslapį praleidau (Grįžimas namo), nes nuotraukėlės nepadarytos.
Namie. Knopkute persegtas popieriukas, ant kurio pakabintas meškutis, tai lyg antklodėlė, kuria tarsi apklojau savo miegantį mažylį. Vėliau prie jos galbūt bus pritvirtintas tekstas apie tai, kaip jis saldžiai ir kietai įmigo grįžęs namo, nors ligoninėje buvo tikras verksniukas - ir namo nenorėjo važiuoti - iki paraudonavimo verkė rengiantis, nors rengtis jam patinka nuo pirmųjų gyvenimo dienų (netipinis vaikas :D ).
Pastebiu, kad man vis norisi albumą gražinti debesėliais - jau antras puslapis su jais :) Ir žvaigždutės labai žavi, nors bandau vengti... :D Bet ne su miegu sieju, o su mintimi "My star" - mano gyvenimo žvaigždutė :)


Detalės - medinės gėlytės, mano mėgiami karoliukai (kiekvieną puslapį galėčiau jais puošti :D ), padebesiuose skraidantys drugeliai, plastikinis lipdukas ir stiklinė širdelė.




Ačiū, kad apsilankėte ir nepatingėjote visko perskaityti ir peržiūrėti :)

2012 m. sausio 21 d., šeštadienis

My baby

Štai, pagaliau galėjau ir vėl prisėsti prie naujai atrasto hobio - skrebinimo... Bet nesijaučiu patenkinusi savęs - norisi dar dar dar dar dar...... Tikiuosi, kad šįvakar man pavyks sumesti dar vieną skrebuką, skirtą pirmagimio albumui...

O dabar pristatau antrąjį Roko albumo puslapį, kalbantį apie mano pirmąjį nėštumą ir šypseną keliančius prisiminimus, kai skubėjusi pas gydytoją pirmajam išsamiam echoskopui ir tikėjusis sužinoti vaikelio lytį, ekrane išvydau savo miegantį pirmagimį ir................... jo atsuktą užpakaliuką... :D Nors važiuojant pas gydytoją jis tikrai kuitėsi pilvelyje :DDD Žinoma, lyties nepavyko sužinoti.......... Iki pat gimdymo dienos! :D




Detalės:


2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

Paslaptingasis knopkiniukų saldainiukas

Valio! Valio!! Valioooo!!!

Pagaliau gavau taip ilgai lauktą paslaptingąjį knopkiniukų giveaway saldainiuką!


Ačiū, tau brangioji, už dovanas, vargą ir rūpestį! Gėlytė iš vis fantastiška <3

2012 m. sausio 17 d., antradienis

Seku seku pasaką...

Švenčių įkarštyje (man jos tęsiasi iki sausio vidurio) teko greitai suskrebinti vieną darbelį. Neturėjau nė vienos idėjos nuo ko pradėti. O laiko buvo mažai - vos keletas valandų, per kurias reikėjo ne tik paskrebinti, bet ir dovanas supakuoti... :)

Šiek tiek istorijos... Mano mylimos mamytės (amžiną jai atilsį) paskutinis pobūvis buvo anūko Christijan (mano krikštasūnio) krikštynos. Per jas buvau paruošusi korteles-pažadus. Mama išsitraukė pažadą: "Nupirksiu pačią storiausią pasakų knygelę". Aš net nusijuokiau - lyg jai duota, nes pačia vertingiausia dovana ji laikydavo knygą :) Ir sėsdama ji tvirtai su džiugesiu pasakė: "Tikrai nupirksiu!". Deja, nespėjo.... :( Ir kaip krikšto mama, ir kaip mamos geriausia draugė, šį pažadą aš prisiėmiau sau.

Kadangi ne visos storiausios pasakų knygelės kartu yra ir įdomios, išrinkau, savo nuomone, tinkamiausią knygą "Gražiausias Anderseno pasakas", kurias turėjom ir mes su broliu, kurias turi ir mano berniukai. Titulinį papuošiau štai taip:



Beskrebinant kilo idėja panaudoti sagą (parsivežtą iš mamos namų), nes pamaniau, kad gal pavyks sudalyvauti mainų rate. Bet šįkart nespėjau... :)