Prieš pradėdama skrebinti, panaršiau internete, peržiūrėjau dienos naujienas. Netyčia radau straipsnį apie Irmą Peredne. Perskaičiau jį. Ir susimąsčiau... Būtent šis straipsnis mane ir atvedė į skrebą. Prieš kelis metus, užsibrėžiau pagaliau suklijuoti pirmagimio Roko pirmų metų nuotraukas į atskirą albumą. Draugės pamėtėta idėja apie rankų darbo albumus, privertė mane prisėsti prie kompiuterio - ieškojau informacijos kaip galėtų atrodyti toks albumas ir kiek jis kainuotų. Žiūrėjau į įvairius skrebukus ir man sąlo širdis - man taip patiko šis nuotraukų išsaugojimo būdas. Ypač patiko Irmos darbai. Minėtame straipsnyje gavau atsakymus - Irma nepriima užsakymų (buvo kilusi mintis jos prašyti sukurti albumą Rokui; dar vėliau sužinojau, kad ji gyvena JAV :) ), svetimo žmogaus sukurtas tavo šeimos skrebukas bus bedvasis, kad ir koks gražus jis bebūtų. Tai padrąsino išbandyti save skrebe, tuo labiau po patirų skaudžių gyvenimo įvykių (mamos mirties). Norėjau savo vaikams palikti ne tik nuotraukas, tačiau ir istorijas, savo rankų prisilietimą, jausmą... Vakar perskaičius šį straipsnį dar kartą, susidūriau su kaltės jausmu - šiuo metu einu lengvesniu keliu: "nebeišjaučiu" skrebukų. Negaliu pasakyti, kad juos darau atmestinai, tačiau jie man dėliojasi lengviau, paprasčiau; nebesistengiu kiekviename skrebuke "paslėpti minties".
Dėliodama šį skrebuką turėjau du pasirinkimus - ar jį padaryti paprastą, žaismingą, modernų (kaip visi pastarieji) ar įkvėpti skrebuką jausmu. Vis gi, paveikta Irmos ir kaltės jausmo, panaudojau naujus Indigo Blu štampus apie gamtą, kurie man labai patinka, tačiau pirkdama nemąsčiau jų naudoti vaikų albume, nes jie atrodė "per rimti". Mąsčiau ar teisinga panaudoti štampo žodžius šiame skrebuke apie zoo sodą - kur čia gamtos grožis, kai gyvūnai vargsta uždaryti ankštuose voljeruose. Bet vis gi, tikslas dėl kurio mes tąkart važiavome į zoologijos sodą - pažindinti vaiką su gamta nuo kūdikystės, mokyti užjausti mažesnį, supažindinti ne tik su Lietuvoje gyvenančiais gyvūnais. Į zoologijos sodą iki šiol važiuojame bent po du kartus per metus - vaikams ten niekada nebūna nuobodu.
Ir vėl Irma... :D Pradėdama šį skrebuką, nekėliau sau užduoties parengti konkursinį skrebuką. Netikėtai sugalvojau šiame skrebuke panaudoti servetėlę, kaip trafaretą. Ši mintis atėjo labai netikėtai. Tad mintis, kad trafaretas čia labai tiktų, be galo nudžiugino - gi Irma rengia konkursą, kuriame reikia panaudoti trafaretą, tačiau skrebindama vis dar abejojau - ar konkursas nebus pasibaigę, ar jis vis dar vyksta... Pasirodo, spėjau - konkursas baigiasi tik rytoj :)
Grazus skrebukas, viskas labai dera! Malonu kad sudalyvavai konkurse ;)
AtsakytiPanaikintiDailutis skrebukas.
AtsakytiPanaikintiTa štampas viršuje išties labai gražus. :) Dar man ypač patiko kaip pataškymai pagyvinti burbuliukais. :)